Kai pilka kregždutė padangėm nardo,
Jai labai pavydžiu žydrų kelių,
Vėjas man pasakė vien tavo vardą,
Bet tavęs surasti aš negaliu,
Skaidriom naktim, klausiu savo ežerų,
Sapnuos matau žiburius žarų
O kaip arti čia susirenka keliai,
Kokie karšti žemės spinduliai!
Kai pabundu aš iš upių gilumos,
Neberandu žemėj tylumos,
Aplink jaučiu virpa saulėje stogai,
Kiek paslapčių groja man žiogai...
Man beržai pasakė vien tavo vardą,
Bet tavęs surasti aš negaliu,
Kaip pilka kregždutė takeliais nardau,
O kiek daug pasauly klaidžių kelių!..
Laukuos miškuos jie smiltelėm nupilti
Sapnuos laiškuos tie takai šilti,
Skubėk skubėk - rytmečio žarų prirink,
Kalbėk kalbėk, paslaptį įmink!
Pabūsiu tau aš iš sapno gilumos,
Atskrisiu tau vėju iš dainos,
Gal žibute pražydėsiu mėlynai,
Gal lakštute suoksiu amžinai...
Laukuos miškuos jie smiltelėm nupilti,
Sapnuos laiškuos tie takai šilti,
Skubėk skubėk - rytmečio žarų prirink,
Kalbėk kalbėk- paslaptį įmink!
Pabūsiu tau aš iš sapno gilumos,
Atskrisiu tau vėju iš dainos,
Gal žibute pražydėsiu - mėlynai,
Gal lakštute tau čiulbėsiu, tau tik čiulbėsiu – Suoksiu tau amžinai!..
***
Originali versija:
Danutė Neimontaitė
Muzika Teisučio Makačino, žodžiai Stasio Žlibino
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 162)
