Dienos ir naktys skuba bėgt,
Kaip pro pirštus vanduo;
Vėl nepavyko pastebėt,
Kaip baigėsi ruduo.
Vėl pripranti, kad taip anksti
Temsta ir vakarais
Miestas liepsnoja švenčių žiburiais.
Gruodį lijo ilgai, kaip visuomet,
Manėm, vėl žiemos nebus
Sniegas iškrito tik užvakar nakt –
Gal bent trumpam nepalies jo lietus.
Medžiai balti, šventės arti,
Laksto vaikai kieme,
Žvakės ir žvaigždės kiekvienam name…
Pried. Žmonės rimsta, skubėt nustoja,
ir nauji už kelių dienų,
ir vaikai naktimis sapnuoja,
ką jiems šiemet atneš dovanų.
tyliai sninga ir laikas lėtas,
prie užšalusio lango aš ir tu –
kaip gerai, kad ir vėl kalėdos,
kaip gerai, kad mes vis dar kartu.
Miestas į šurmulį panirs,
Gatvės atsibus,
šeimos prie stalo susirinks
nors kartą per metus
akys arti, žodžiai šilti,
net ir kietas širdis
meilė ir gerumas užvaldys.
Pried. Žmonės rimsta, skubėt nustoja,
ir nauji už kelių dienų,
ir vaikai naktimis sapnuoja,
ką jiems šiemet atneš dovanų
tyliai sninga ir laikas lėtas,
prie užšalusio lango aš ir tu –
kaip gerai, kad ir vėl kalėdos,
kaip gerai, kad (ir šiemet) mes vis dar kartu
Įvertinimas: 4.8/5 (balsavo: 20)
