Mes kasdien išeinam į karą,
Mes žinom, kuo džiaugtis, kuo ne.
Visi norim virš saulės pakilti,
Kai aplink be sparnų dauguma.
Kas mums trukdo, mes jaučiam ir žinom,
Jaučiam dėmesį savo vardan.
Tik nedrįstam akių pakelti,
Pasakyti: „Ne draugas tu man“.
Nebuvai tu šalia, kai reikėjo
Savo tikslą ir garbę apgint.
Tu plaukei pasroviui, mes prieš vėją,
Ėjom viską užmiršę mirt.
Mūsų kelias per kalnus ir jūrą,
Baltai juodas jis, juodai baltas.
Tu žinai, jame vietos nebūna
Tam, kuris kažkuo kaltas.
Kas mums trukdo, mes jaučiam ir žinom,
Jaučiam dėmesį savo vardan.
Tik nedrįstam akių pakelti,
Pasakyti: „Ne draugas tu man“.
Nebuvai tu šalia, kai reikėjo
Savo tikslą ir garbę apgint.
Tu plaukei pasroviui, mes prieš vėją,
Ėjom viską užmiršę mirt.
Įvertinimas: 4.8/5 (balsavo: 72)
