Skylė - Sieliai

Mano tėvas - pionierius,
Mano brolis - brakonierius,
Mano motina - šeimos galva.
Mano dėdė kaip džigitas,
Mėgsta jis nešioti plytas,
Bet pirmoj eilėj visada dešra.

Ir kiekvieną vakarą pas mus ruduo,
Ir susėdę prie stalo mes geriam kisielių,
Na, o po to, na, o po to
Mes visą naktį plukdom sielius.

Mano draugas Petronis
Mėgsta nardyti kaip ruonis -
Ypač ten, kur vandens nėra.
Kitas draugas - Nikodemas,
Visas Vilnius - jo haremas,
Jam patinka ir mano žmona.

Ir kiekvieną rytą pas mus pavasaris,
Ir mūsų galvose vėl ūžia vėjas,
Ir galbūt tai - tik juokas pro ašaras,
Bet mes visą dieną plukdom sielius.

Mano kraštas - tarsi rėtis,
Čia kas antras - saugumietis,
O kas trečias - girtas kaip dūmas.
Kai aš tapsiu astronautas,
Tai man išdygs trečias skautas,
Gal tada manęs nebegaudys saugumas.

Ir bus vasara, kvepės dešra,
O sotūs medžiai gimdys šešėlius,
O mes, gulėdami vandenyje,
Vis plukdysim savo sielius.