Dviese - Du žiedeliai

Sakyk, ar tu meni senus laikus
Alėjos pakrašty gandrų lizdus
Takelį prie obels baltos baltos
Paskęsdavom abu mes jos žieduos

Priskindavau aš tau gražių gėlių
Sakydavau dažnai – tave myliu
O saulei leidžiantis dienos gale
Tu pasipuošdavai raudona suknele

   Du žiedeliai prie vartelių sužydės
   Dvi širdelės kaip kadaise suplazdės
   Mes nueisim prie upelio takeliu
   Tėviškėlės pramintu taku


Po metų kelerių tarei man tu
Man reik išvykt trumpam, labai svarbu
Kad lauktum tu manęs be paliovos
Ateis pavasaris, aš būsiu vėl namuos

Pražydo obelis balta balta
Nukrito jos žiedai, tavęs nėra
Nei ankstų rytmetį, nei vakare
Nesugrįžai tu su raudona suknele

   Du žiedeliai jau kartu nesužydės
   Dvi širdelės kaip kadaise neplazdės
   Nenueisim prie upelio takeliu
   Tėviškėlės pramintu taku