Suolelis miesto parke - mano namai,
O virš galvos - dangus beribis tiktai,
Krepšy monetos kelios ir šis dulkėtas kelias,
Tai visas mano turtas, bet man gana...
Gatve praeiviai tartum upė tekės,
Stygas buzukio mano pirštai palies.
Po to ištiesiu ranką, kiek duosi - tiek užtenka,
Jei nieko, lai už dyka skamba daina...
Ramybės jums mintis neduoda viena:
Bedalis, o veide vis tiek šypsena,
Benamis, bet laimingas ir niekam neskolingas,
Didžiausias turtas - vėl išaušus diena.
Kaip yra, tegul taip ir palieka.
Laimės šios nekeisčiau niekada į nieką.
Tegul šunys loja, karavanas eina,
Tegul sau kvatoja soti minia,
Laimės nepasversi, ji neturi kainos,
Kuo gi jūs laimingesni už mane?
Kur skubat, lekiat, ko jums dar negana?
Sustokit ir pažvelkite į mane:
Bedalis, bet laimingas, benamis, bet turtingas,
Nors visas mano turtas - tik ši daina...
Kaip yra, tegul taip ir palieka.
Laimės šios nekeisčiau niekada į nieką.
Tegul šunys loja, karavanas eina,
Tegul sau kvatoja soti minia,
Laimės nepasversi, ji neturi kainos,
Kuo gi jūs laimingesni už mane?
***
Muzika: Arvydas Skirutis
Tekstas: Arūnas Valinskas
Įvertinimas: 4.5/5 (balsavo: 34)
