Raimonda (Dangus 2) - Devintą ryto

Kai kasdien ryte keliuosi – vos iš lovos išvirstu,
Žiovulys ir tinginystė – visą dieną kartu.
Lyg visa amžinybė laikas slenka lėtai,
Kai mielasis sugrįžta – vėl pakyla sparnai.
Nes tada kai su manim jis – mes debesuos,
Kai kartu plaka širdys ir aistra suliepsnos.
Naktimis mūsų laikas, mes mylimės,
Naktyje lyg drugiai vėl pakylame.

(x2)
Devintą ryto jau ryte,
Tik penktą grįžta vakare.
Sunku jam dirbti be manęs,
O man sunku jo laukti.

Jis vedasi į kiną – bučiuotis tamsoje,
Darom viską ką tik noriu, netgi šokam lietuje.
Visada jis su manim, o mes lyg aušros,
Kai kartu plaka širdys, po nakties reiks kitos.

Devintą ryto jau ryte,
Tik penktą grįžta vakare.
Sunku jam dirbti be manęs,
O man sunku jo laukti.

Kasdien dėl jo svajoju, tik apie jį galvoju,
Išprotėjus aš dėl jo, o jis dėl milijono.
Tas kas laukia supras, uždirbti pinigai,
Naktyje vėl išskrist su vėju lengvai.

Devintą ryto jau ryte,
Tik penktą grįžta vakare.
Sunku jam dirbti be manęs,
O man sunku jo laukti.

Devintą ryto... O man sunku, taip sunku, jo laukti...