Čia Vilnia į Nėrį įteka linksmai
Vilniaus bokštai žėri, šviečia jų namai
Čia brangi senovė tarp žilų kapų
Čia aukšta šventovė žygių ir dainų.
Priedainis
Aukštaičiai, žemaičiai, sūduviai
Ir dzūkai nuo girių melsvų
Per amžius dainavo lietuviai
Sustoję ant Vilniaus kalvų
Tebėra tie vartai, liepa po langais
Kur ne vieną kartą buvom su draugais
Čia jaunystė mūsų, čia pirmi laiškai
Čia kadais tarp mūrų meilę sutikai.
Priedainis
Aukštaičiai, žemaičiai, sūduviai
Ir dzūkai nuo girių melsvų
Per amžius dainavo lietuviai
Sustoję ant Vilniaus kalvų
Čia tarytum varpas aidintis aukštai
Šaukia mus į darbus auštantys rytai
Čia vargai nespaudžia, čia rami dvasia
Vilniaus bokštai aidi mūsų širdyse
Aukštaičiai, žemaičiai, sūduviai
Ir dzūkai nuo girių melsvų
Per amžius dainavo lietuviai
Sustoję ant Vilniaus kalvų
Ant Vilniaus kalvų.
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 32)
