Neda - Sveika, širdele

Aš sėdžiu viena

Pustuštėj salėj

Ir laukiu savo traukinio

Pro šalį skuba

Paprasti žmonės

Pilki ir kasdieniški



Į save, ne į žmones

Aš žvelgiu

Neklausk, kodėl verkiu?

Šalia manęs žmonės

Visi vienodi –

Iš skirtingų dainų



Ir vis bandau atvert

Tarp mūsų nesančias duris

Pažvelgt į tas pačias žydras akis

Ir nusileist ant žemės

Vien tik tam, kad vėl išgirst

Vien tik tam, kad vėl išgirst



„Sveika, širdele, sveika –

Ir tie žodžiai tokie gyvi..

Sveika, širdele, sveika –  a - a

He – e – e – ey..“



Ten, kur mūsų pilis,

Orkestras gros

Vėl „Mėnulio serenadą“ –

Tik paskambink vėl

Antrą po pietų –

Lis šaltas rudens lietus



Ir vėl traukinyj,

Keleivių spūstyj –

Tik neklausk, ar jie gyvi?

Šalia mūsų žmonės

Visi vienodi –

Ar jie tau atsakys..?