Aš prisimenu vasarą, kopų takus
Kai per smėlį mes bridom basi
Buvo jūra rami ir šiltam vandeny mūsų kojos
Tu mane bučiavai ir kažką vis sakei
Plaukus smėlėtus lietei
Ir viskas gal tūkstantį kartų kartojos
Aš prisimenu tavo smėlėtas rankas
Ant kūno tvirtai supintas
Ir akis, kur galėjau be proto pamilti
Gal supratau tada, kad ateis valanda
Kai jūros mažytė banga
Nusineš į gelmes mūsų paslaptį, meilę ir viltį
Mes paklydom abu, paklydome savo jausmuos
Ir keliaut negalim nei kartu, nei po vieną
Jei gyvenimą galėčiau iš naujo kartot
Pasiimčiau tave, kad galėčiau džiaugtis kas dieną
Mes paklydom abu, paklydome savo jausmuos
Ir nebeisim kartu, po vieną toli jau nuėjom
Ne mūsų kaltė, kad suradom tą laimę vėlai
Pasiimsim kartu tik svajas, nugairintas vėjo
Buvo skirta likimo tave susitikt
Ir smėlėtoj pakrantėj palikt
Visa tai, ką radau ir galbūt šitiek metų ieškojau
Kai išskyrė krantai, aš galvojau ilgai
Ar tu iš tikro buvai
Gal buvo tik sapnas, kurį aš kartoti bijojau
Pamiršt negalėsiu tavo akių
Tavo rašytų eilių
Tavo kūno, aistros ir stiprių glamonėjančių rankų
Gal po metų susitiksim abu
Prie jūros smėlėtų krantų
Tu kalbėsi ir viskas kartosis vėl tūkstantį kartų
Mes paklydom abu, paklydome savo jausmuos
Ir keliaut negalim nei kartu, nei po vieną
Jei gyvenimą galėčiau iš naujo kartot
Pasiimčiau tave, kad galėčiau džiaugtis kas dieną
Mes paklydom abu, paklydome savo jausmuos
Ir nebeisim kartu, po vieną toli jau nuėjom
Ne mūsų kaltė, kad suradom tą laimę vėlai
Pasiimsim kartu tik svajas, nugairintas vėjo
Pasiimsim kartu
Į kelią abu
Tik mažytes svajas
Nugairintas vėjo
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 34)
