Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų
Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau
Kad medžių viršūnėse nerimas laikos
Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi
Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum
Taip ir buvo
Išlepinta švelnių glamonių, dingai tu
Taip ir buvo
Lietus iki kraštų
Lietus iš mano akių
Aš prašiau dangaus
Kad meilė liktų
Kas beatsitiktų
Kas beatsitiktų
Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų
Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau
Kad medžių viršūnėse nerimas laikos
Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi
Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum
Vieną dieną
Kai aš nebemokėsiu laukti, tu grįši
Vieną dieną
Lietus iki kraštų bus
Lietus iš tavo akių
Ir maldausi dangaus
Kad meilė grįžtų
Tik aš nesiryžtu
Kažkodėl nesiryžtu
Aš nežinau, ar medžių lapai liečia rojų
Ir tu nežinojai, ir aš nežinojau
Kad medžių viršūnėse nerimas laikos
Ir draikosi, draikosi, draikosi, draikosi
Bet žinau, nuo žodžio „meilė“ tu spruktum
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 103)