Kadais iš Klaipėdos išėjęs išėjęs, pasaulį išmaišiau kaip vėjas kaip vėjas
Bet niekur neradau mielesnio miesto, kuris visas širdies stygas paliestų
Sapnuoju kartais kaip iš tolo, iš tolo, merginos moja man nuo molo, nuo molo
Ir tingiai nuo bangų žuvėdros kyla, kada laivai suplėšo ryto tylą
Klaipėda, Klaipėda - širdies dalis tarp jūros ir dangaus
Sielos smėly tavo pėdų, dienų tėkmė nenuplaus
Klaipėda, Klaipėda - svajų šalis tarp jūros ir dangaus
Sielos smėly tavo pėdų, dienų tėkmė nenuplaus
Jaunystėje mane užbūrus užbūrus ir širdyje prisiminimų jūros
Smyltynė, regata ir keltas senas, ir Danėj snaudžiantis Meridijanas
Merginos mojančios iš tolo , iš tolo ir pirmas bučinys ant molo, ant molo
Nėra pasauly kito tokio miesto, kuris visas širdies stygas paliestų
Klaipėda, Klaipėda - širdies dalis tarp jūros ir dangaus
Sielos smėly tavo pėdų, dienų tėkmė nenuplaus
Klaipėda, Klaipėda - svajų šalis tarp jūros ir dangaus
Sielos smėly tavo pėdų, dienų tėkmė nenuplaus
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 59)
