Kapela „Giminės“ - Niekas mūsų dienų

Krinta lapai nuo medžių šakų
Gervių trikampiai raižo padangę
Aš skubu vėlei pievų taku
Aplankyt savo motiną brangią

Atsiklaupsiu po sodo klevais
Kur vaikystėje mažas sėdėjau
Gal už nuodėmes ji man atleis
Jei nebūdamas čia nusidėjau


Ryškiai dega klevai ant kalvos
Aš grožiuosi jais vėlei sugrįžęs
Prie žilos motinėlės galvos
Prisiliesiu tarytum prie kryžiaus

Tad skubu apkabinti greičiau
Išbučiuoti rankas jai ir lūpas
Kaip dažnai aš sapne ją mačiau
Kai ji meldės po kryžium suklupus


Vėl išeisim abu į laukus
Kur išblukusios gėlės dar žydi
Nors šalna išbujojus laukuos
Į gyvenimo rudenį lydi

Niekas mūsų dienų nepavys
Jas nuplukdė srauni laiko upė
Gal tik mamos nušluostys akis
Jei savam kelyje dar suklupsim


Atsiklaupsiu po sodo klevais
Kur vaikystėje mažas sėdėjau
Gal už nuodėmes ji man atleis
Jei nebūdamas čia nusidėjau