Lekia padangėm gulbės baltos,
Puošia žibuoklės jų sparnus.
Bunda čia pat žaliasis krantas,
Saulė ir ajeras švelnus
Lydėk mane, lydėk mane, kur gulbė lekia,
Meilę parneša ji ant sparnų.
Mylėk mane, mylėk mane, širdies gėlele,
Tarp dangaus ir vandenų sraunių.
Jaučiu tave, matau tave, džiaugsmu alsuoju,
Kada einu, kada kalbu, juokiuos arba dainuoju.
Tik mums vieniem, vieniem ta gulbė šoks baltoji
Ten, kur ajeras nubus švelnus.
Šoka mažytė saulės gulbė,
Kvepia žibuoklėmis dangus.
Žodžiai, kuriuos nebeišguldė
Šiandien ir vėl žiedais nubus.
Lydėk mane, lydėk mane, kur gulbė lekia,
Meilę parneša ji ant sparnų.
Mylėk mane, mylėk mane, širdies gėlele,
Tarp dangaus ir vandenų sraunių.
Jaučiu tave, matau tave, džiaugsmu alsuoju,
Kada einu, kada kalbu, juokiuos arba dainuoju.
Tik mums vieniem, vieniem ta gulbė šoks baltoji
Ten, kur ajeras nubus švelnus.
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 20)
