Jau negaliu miegoti ryte ir vakare,
Nes prieš akis tik tavo šypsena veide.
Many ilgai gyvena ta deganti aistra,
Noriu išleisti ją, sušildyti tave.
Nuolat būdami šalia (mūsų širdys kaip viena),
Savo ranka liečiu tave (sustabdykime tą akimirką),
Kai tavo balsą minioje (išgirstu jį visada),
Kai tu kalbi, kai tu šalia (vėl randu save).
Sugrįžau pasakyti tau, pasakyti tau garsiai,
Ką jaučiau, kai buvai labai arti.
Tu grįžai pasakyti man, pasakyti man švelniai,
Ką jautei, kai buvai labai toli.
Prie tavo durų šiąnakt stovėsiu vėl viena,
Tiktai lašai nuo stogo man primins tave.
Šaukiu tave ir naktį, tik balso negirdžiu,
Klausiu savęs, kur tu, kodėl tau nesvarbu?
Nuolat būdami šalia (mūsų širdys kaip viena),
Savo ranka liečiu tave (sustabdykime tą akimirką),
Kai tavo balsą minioje (išgirstu jį visada),
Kai tu kalbi, kai tu šalia (vėl randu save).
Sugrįžau pasakyti tau, pasakyti tau garsiai,
Ką jaučiau, kai buvai labai arti.
Tu grįžai pasakyti man, pasakyti man švelniai,
Ką jautei, kai buvai labai toli.
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 34)
