Keista matyt tavo žvilgsnį ir vėl,
Bet negirdėt tavo balso...
Aš be tavęs pavargau,
Bet būt šalia kažkodėl nebemoku.
Laukiau tavęs ne metus, amžinai,
Ašarų kelias nedžiuvo.
Noriu paklausti: kodėl negrįžai?
Meilės pilys sugriuvo...
Žinok, tikėk, su tavimi aš būčiau Dievas,
Žinok, mylėk, tik tau vienai klajoklio siela.
O tu, ledinė deivė, į mano širdį nebegrįžai.
Dabar, kai kelias baigias, tariu sudie...
Keista matyt – gyveni be manęs,
Ir tai, kas buvo, pamiršta.
Išeiti darkart negaliu.
Kažkas pasakė: mirę nemiršta.
Vieno prašau – tik paleiski mane,
Vienišą sielą paliki.
Aš ir tu skausmo jūroj kartu
Skęstam be teisės išlikti.
Žinok, tikėk, su tavimi aš būčiau Dievas,
Žinok, mylėk, tik tau vienai klajoklio siela.
O tu, ledinė deivė, į mano širdį nebegrįžai.
Dabar, kai kelias baigias, tariu sudie...
(2 k.)
Įvertinimas: 4.9/5 (balsavo: 44)
