Dovanok man akivarus.
Dovanok man akivarus
Per muses virš maitos,
Per išplėšytas pagalves.
Dovanok man akivarus
Per nežinojimą, kam to reikia,
Per siaurą tarpą
Tarp Čia ir Ten.
Kur vainikai išplaukia į krantą,
Kur kaulai išplaukia į krantą
Vis tebevirpančią naktį
Ties jų pačių klausimų vandenim.
Dovanok man akivarus
Per čiuožiantį laiką,
Giesmes dangui
Ir jų daugumai.
Pasisodinki ant rankos
Mažą dviragį padarą.
Jo juodose akyse -
Ir vėl tas pats blizgesys.
Tėkmė be žodžių,
Tėkmė be žodžių,
Kambariai be laikrodžių
Bedievių namuos.
Blizgantys paviršiai
Dengia siūles.
Taip masina jas
Sudygsniuoti kitaip.
Cukrinis velnias
Esu aš pats -
Taip malonu apsilaižyti...
Aš ribotas kaip begalybė...
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 43)
