Aš noriu, kad tu man grotum,
Kad klaikiai, nuobodžiai lytų,
Kad smuklėj praloštų kortom
Namus iš raudonų plytų.
Pietų Lietuvos miestely
Tada mano protėviai gimtų.
Aš noriu, aš laukiu, seni,
Kad tavo smuikas užkimtų.
Kad kūlversčia keistųs keistas
Praėjusio amžiaus metas,
Kalėdų albumuos skleistųs
Provincijos fotomenas.
Paskui tos arklių karietos
Nušiurusią mantą krauna.
Apytuštės dėžės kietos
Ir kelias ilgas į Kauną.
Aš noriu, kad tu man grotum,
Kad klaikiai, nuobodžiai lytų,
Kad smuklėj praloštų kortom
Namus iš raudonų plytų.
Nuverskite metų naštą,
Nugramdykit sienų tinką.
Mickevičiaus slėnis, šeštą
Mano tėvai susitinka.
Aš noriu, kad tu man grotum,
Kad klaikiai, nuobodžiai lytų,
Kad smuklėj praloštų kortom
Namus iš raudonų plytų.
Aš noriu, kad tu man grotum,
Aš noriu, aš taip noriu...
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 21)