Tyliai visą vakarą kambaryje
Nebyliai telefonas tolimam kampe
Ir už lango nėra pažįstamų žingsnių
Nematyti tarp durų pažįstamo žvilgsnio
Ir atrodo, kad saulė nusileidus nekils jau
Ir atrodo, kad draugas išėjęs negrįš jau pas nieką niekada
Miestas liko nukankintas tamsoje
Gatvė – šaltas plieno diržas žolėje
Ir nėra kas paklausia praeivio „kiek laiko?“
Ir nėra kas per gatvę veda verkiantį vaiką
Ir, rodos, jau nenubus užmigę paukščiai ant stogo
Nebebus kas užkalbina vienišą žmogų
Bet aš žinau, tikrai žinau –
Vėl ateis diena
Viskas prieš akis
Vėl pakils aukštai
Amžina viltis
Liūdnos mintys
Kiek iš jų geriau neprisimint
Geros viltys
Kiek daug norėtųsi atgal grąžint
Kad įsigertų į kraują
Suspaustume saujoj
Viltys numiršta
Kad atgimtų iš naujo
Kažkas ryte šuliny
Naują vandenį semia
Kažkas vėl dainuoja:
„Gerai, kad gyvenam“
Ir aš gerai žinau –
Vėl ateis diena
Viskas prieš akis
Vėl pakils aukštai
Amžina viltis
Įvertinimas: 4.5/5 (balsavo: 16)
