Aš žinau, mieloji, tu ir vėl meluoji,
Gyvenu vien tavo pažadais.
Su kitais bučiuojies, nieko negalvoji
Ir tikrai beprotiškai dažais.
Tavo žydros akys nedega kaip žvakės,
Jos sustingusios šaltu ledu.
Tu švelni lyg paukštė, bet gudri kaip lapė.
Tik dabar aš viską suprantu.
Man atsibodo, atsibodo, atsibodo!
Keliauk pas tuos, kurie dar pasakomis tiki.
Lėktuvas tavo liks be sužeisto piloto,
Nes tu tikra gražuolė apgavikė.
Nebenoriu jausmo iš pigaus šampano,
Paspringau nuo melo ne juokais.
Juk dėl meilės vyrai nebetenka amo,
Bet užtat pasipuošia ragais.
Tavo saldūs žodžiai liejas kaip nektaras,
Kuriame apgaulė ir nuodai.
Už intrigų jūrą tau aukščiausias balas,
Tik joje pati tu nuskendai.
Man atsibodo, atsibodo, atsibodo!
Keliauk pas tuos, kurie dar pasakomis tiki.
Lėktuvas tavo liks be sužeisto piloto,
Nes tu tikra gražuolė apgavikė.
Įvertinimas: 4.9/5 (balsavo: 222)
