Sutikau aš tave ten, ant kampo stoty,
Nepaklausiau nei vardo, nei iš kur tu esi.
Į papus aš tavus pažiūrėt negalėjau –
Pomidorai darže, daug gražiau užderėjo.
Siemkų man tu pasiūlei, atsisakyt nebespėjau,
Užgriuvai ant manęs, žvairom akytėm žiūrėjai.
Na, mažute, sakyk, kame problemos, ko reikia?
Atsakei tyliai tyliai: Aš juk negavus daug laiko!
Pisk pisk tu mane, aš esu papinga,
Jei dar nori sužinoti, mano vardas Inga.
Duok duok apkabint tavo gležną kūną.
Saulė leidžias vakarop, vesk mane į krūmą.
(Duok man, duok man, duok man... duok man, Inga)
Kelnes greit tu man numovei, numetei šalin sijoną,
Toj stotelei buvo šalta, blt galėjai pasiimti kaldrą.
Žiūriu, juokas ėmė gulint, į žvairas akis bežiūrint,
O tu vis ausin šnabždėjai... duok man, duok man, duok man...
Pisk pisk tu mane, aš esu papinga,
Jei dar nori sužinoti, mano vardas Inga.
Duok duok apkabint tavo gležną kūną.
Saulė leidžias vakarop, vesk mane į krūmą.
(x2)
Įvertinimas: 4.5/5 (balsavo: 181)
