Negirdžiu savų minčių,
Spengiančių nakties tyloj,
Pasiklydusių erdvėj,
Išsigandusių kažko.
Užsimerkiu ir bandau
Jas išgirsti tamsoje,
Bet greiti sapnų laivai
Neša vis tolyn mane.
Taip begėdiškai lengvai
Aš užmiršiu, kas esu,
Atsimerksiu, bet ilgai
Nesugrįšiu iš sapnų.
Mano delnuose pilki
Pelenai baltų dienų.
Ar galėtų būt kitaip?
To žinoti negaliu.
Negaliu daugiau meluot,
Kad viską vienas aš pakeist galiu.
Apkabinki, nepaleisk,
Kad neplaukčiau pasroviui.
Jei dar liko, man neduok
Vyno, virstančio rūku.
Jei yra ugnis, uždeki ją,
Uždeki tu.
Taip begėdiškai lengvai
Aš užmiršiu, kas esu,
Atsimerksiu, bet ilgai
Nesugrįšiu iš sapnų.
Mano delnuose pilki
Pelenai baltų dienų.
Ar galėtų būt kitaip?
To žinoti negaliu.
Įvertinimas: 4.8/5 (balsavo: 21)
