Laimis Vilkončius - Naktis bulvelėms žydint

Šėmas jaučiukėlis,
Kur po jūras braidė,
Rudas vanagėlis,
Kur po dangų skraidė, –

Jau visai ne tie,
Jau visai ne tie!
Jau visai ne tie!
Ką sakai, dienele,
Ką sakai, naktie?
Ar tikrai ne tie?

Prabėgo, vaikeli,
Penketas metelių,
Jau ir tu ne tas,
Jau ir tu ne tas.

Aš tave vedžiojau
Žibuoklėlių skinti,
Žibuoklėlių skinti,
Mokiau, kaip svogūnų
Galveles supinti.
Galveles supinti.

Atmeni tą naktį,
Kai bulvelės žydi:
Balta, melsva, žydra,
Ir dangus matyti!

Juodoji žemelė!
Kokia jos širdelė!
Kokia jos širdelė!
Juodoji žemelė!
Kokia jos širdelė!
Iš kur viskas imas...

Šėmas jaučiukėlis,
Kur po jūras braidė,
Rudas vanagėlis,
Kur po dangų skraidė, –

Jau visai ne tie,
Jau visai ne tie!
Jau visai ne tie!
Ką sakai, dienele,
Ką sakai, naktie?
Ar tikrai ne tie?

Ką sakai, dienele,
Ką sakai, naktie?
Ar tikrai ne tie?

***
Tekstas Sigito Gedos.
Originalus eilėraštis iš rinkinio Mėlynas autobusiukas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980

Šėmas jaučiukėlis,
Kur po jūras braidė,
Rudas vanagėlis,
Kur po dangų skraidė, –

Jau visai ne tie,
Jau visai ne tie!

Ką sakai, dienele,
Ką sakai, naktie?

Ar tikrai ne tie,
Ar tikrai ne tie?

Prabėgo, vaikeli,
Penketas metelių,
Jau ir tu ne tas,
Jau ir tu ne tas.

Aš tave vedžiojau
Žibuoklėlių skinti,
Mokiau, kaip svogūnų
Kaseles supinti.

Atmeni tą naktį,
Kai bulvelės žydi:
Balta, melsva, žydra,
Ir dangus matyti!

Juodoji žemelė!
Kokia jos širdelė!
Iš kur viskas imas...

Vabalų skridimas
Raudonais sparneliais...

Kas per apskritimas
Obuolio galvelės!