Saulė teka, raudonuoja
Per žalią girelę;
Žiba kardai ir durtuvai
Jaunųjų brolelių.
Dunda, dreba armotėlės,
Net skauda širdelę;
Byra gailios ašarėlės
Per skaisčius veidelius.
Neatlaiko akmenėliai
Armotų balselių,
O mes turim atlaikyti
Jaunieji broleliai.
Neatlaiko armotėlių
Nė aukšti kalneliai,
O mes turim atlaikyti,
Jaunieji sūneliai.
Vilniaus miestas labai slaunas
Ant aukšto kalnelio;
Visa žemė jau iškelta
Nuo mūsų kapelių.
Visos gatvės ir gatvelės
Kūnais nuguldytos.
Vilniaus mūrai raudonieji
Kraujais aptaškyti.
— Oi, tu sakai, sakalėli,
Tu gražus paukšteli,
Parnešk, parnešk mano kaulus
Į Lietuvos šalį.
Parnešk mano tėvužėliui
Nors plaukų pluoštelį,
O senajai motinėlei
Nors kraujo lašelį.
Nunešk mano seserėlei
Aukselio žiedelį,
O mylimai mergužėlei
Nors kraujo lašelį.
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 10)
