Serenadą aš dainuoju dieną,
Serenadą aš dainuoju naktį,
Aš dainuoju garsiai garsiai
Ir labai romantiškai.
Serenadą aš dainuoju rytą,
Vakare aš ją ir vėl dainuoju,
Mano visas pasaulis –
Tai meilės daina.
Serenadą mano neša vėjas
Skrenda ji per parkus, miesto alėjas,
Nors kojos pačios
Eina link namų.
Serenadą pakartoja lūpos.
Štai prie tavo kojų aš jau klūpau.
Tiems kerams atsispirti
Aš negaliu...
Po balkonais aš dainuoju garsiai dieną naktį
Aš taip bijau tavęs, miela, netekti
Todėl, žinok, aš tau dainuoju garsiai garsiai
Ir aš tikiu, kad tu manęs nebarsi
Serenada tartum vynas liejas,
Tu graži man tarsi miško fėja.
Mano balsas kimsta,
Bet tai tavęs nejaudina.
Jeigu leisi vėl tave išvysti,
Atiduosiu visą karalystę.
Kodėl kartoji, kad visa tai
Tikra kvailystė?
Po balkonais aš dainuoju garsiai dieną naktį
Aš taip bijau tavęs, miela, netekti
Todėl, žinok, aš tau dainuoju garsiai garsiai
Ir aš tikiu, kad tu manęs nebarsi
Mano miela, tau vienai dainuoju serenadą
Tikiuos, kad ši daina ateis į madą.
Serenadą vien tik tau dainuoju,
Dievinu ir vainikuoju,
Serenada, serenada...
Mano miela, tau vienai dainuoju serenadą
Tikiuos, kad ši daina ateis į madą.
Serenadą vien tik tau dainuoju,
Dievinu ir vainikuoju,
Serenada, o serenada...
***
Originalas:
Toto Cutugno - Serenata
Įvertinimas: 4.4/5 (balsavo: 33)
