Kas tau svarbiausia gyvenime, broli?
Pinigai, šlovė, sėkmė?
Man svarbiausia gyvenime yra draugai
Juos aš vadinu broliais
Nuo pirmų dienų prisimenu aš jus
Seną kelią į mokyklą ir praeitus metus
Nulaužtą pirma šakelę, tikrą vaiko skausmo bangą
Jau suaugom, broli, ir siekiam kitą krantą
Kitam krante ir fauna, ir gamta kita
Kita dvasia ir kvapas kitoks, kita diena
Ir mano balsas ramus tiesiai iš širdies
Tave palies ir kelio ruožą tau nuties
Dėl ateities ne atskiros, o mūsų
Geri per pusę ir man, ir tau
Dėl būsimo neliūdėk, tikėk, nušvis ir pas tave šviesa
Tie, kas laukia, niekada nekenčia – tokia tiesa
Viena ranka pargriūsi, broli, aš pakelsiu
Skausmas laikinai, žinai, stengsiuos nepaleisiu
Prisimeni, kai vaikystėj žaidėm ant stogų
Kai kritau, mane laikei, supratau: turiu draugų
Nesijaudink, mano broli, nenuleisk akių
Tu ne plienas, mano drauge, tu turi jausmų
Už jo pikto veido slypi siela kaip dangus
Vaiskus saulėlydis ir vasaros lietus
Kiek dienų praleista su jumis kartu
Kiek juoko dovanota ir skaudžių šaltų dienų
Vien degtinės ir alaus kiek paguldyta
Broliai, ir kiek kartų mes gėrėm iki ryto
O dabar skalauja bangos jau naujus krantus
Ką parneš laukiu brolio grįžtant į namus
Jūs niekada nemirsit, visada mano širdy
O jei manęs neliks, išliksiu jūsų atminty
Savo mažas pėdas smėly jau dabar paliekam
Viskas priešaky, broli, mes neatsiliekam
Bėda, brolau, juoda – danguj nušvinta saulė
Bet mus gydo vienas kraujas be jokios apgaulės
Broliai, ačiū, kad esat su manim
Mano broliai, myliu jus visa širdim
Broliai mano kad ir kas, visada šalia
Mano broliai, mano broliai visada
Norai bendri, o keliai mūsų skirtingi
Vieną veda į bedugnes, siaurą kelio vingį
Tarp gyvenimo takų kibkis į mane
Eisime abu vienu krauju siaura vaga
Sėklas mėtant į pašones, bėgam tarp laikų
Brolis klausia brolio: ar baisu, šalta žiema, slidu
Gintaro šalies pakrantėj matėsi toliai
Praeities prisiminimai naujų norų fone
Niekada net negalvok nustumti savo siekių
Nepalūžti tikslas pagrindinis, ruožai driekias
Atriekęs duonos riekę priešui, žmogumi išlieki
Rėkia balsas viduje: aš nepaskutinis, tėve
Žaidžiam patys, už klaidas ir patys mokam
Metai bėga, broli, suprantu, nebe pirmokai
Mes tik starto linijoj, o klausimas retorinis:
Kas bus svarbiausia baigiantis mūsų istorijai?
Ar kalnas pinigų, ar artimas šalia
Nereikia laimės piniguos, nes mes visada
Išliksim broliais
Ačiū pasakyti noriu, nusilenkti oriai
Broliai, ačiū, kad esat su manim
Mano broliai, myliu jus visa širdim
Broliai mano kad ir kas, visada šalia
Mano broliai, mano broliai visada
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 83)
