Anksčiau mano mintys buvo bespalvės
Kartais negatyvios, dažnai neigiamos
Nuolat buvau aš apspangęs
Lyg būčiau giliai šitą mėšlą užseivinęs
Ir dar uždėjęs slaptažodį
Kurio nebepamenu
Visi keliai vedė į pražūtį
Kiekvieną dieną pavertęs egzaminu
Gaudavau faktus, negaudavau išvadų
Gana
Taškas
Pasižadu
Nuo šios dienos aš pradedu laikytis pasninko
Klausysiu tiktai
Viktoro Uspaskicho
Nu ir dar kasetę pozityvaus mąstymo
Mano poreikiai bus minimalūs
Pvz.:
Elektros kainos tave išgąsdino
O man smagu sušalus
Juk oras grynas
P.S. Nuo šios dienos aš būsiu Beduinas
Žinai, gyvenimas keistas dalykas
Lyg tai uždaromos durys, bet atveria langus
Ir kartais net sprigtai sukelia šoką ir randus
Manau, sutiksi, jog tapom per daug mes išrankūs
Dažnai nevertinam to, ką turime
Kaltinam priežastis, nors ir neaišku, kas kurią nulemia
Taip, laikas mums parodys, ar būsime teisūs
Ar reikia žegnotis, kai sukeliam gaisrus
Iš nieko, iš oro tik stiklinėje audra
Ar užtenka tik noro, kad būtų OP ir tau nebeskauda
Sakai, nori pakeisti tu tautą
Nors pats ne kartą buvai jos suteneris
Dabar jau galim nukopinti daug ką
Ir pasiskelbti, jog esi gyvenimo treneris
Ei! Ar tavo tikslai ne per daug jau globalūs?
Žinau, ne man skaityti moralus
Bet ar verta vaidinti ekspertą
Ir mokyti to, ko pats tu netaikai
Juokingi man tie, kur kačialina filmus
Kai greitis tik 2 kilobaitai
Užteks, pavargau aš nuo tavo atmazų
Būk paprastas kaip dvi kapeikos
Nes pasiklysi tarp savo marazmų
Specialiai keldamas pūgą, nors šiaip tai čia dreifas
Ramiai aš, šitas etapas praeitas
Pažadu džiaugtis gyvenimu kaip saule džiaugiasi palmės
Iš tavęs estafetę aš perimu
Ir stoviu iškėlęs rankas ant savo pakalnės
Viskas, ką girdi, tai viskas, ką turiu
Nes visa kita iš manęs tu paėmei
Man palikai tiktai saujelę datulių
Bet man ir tiek užtenka laimei
(x2)
Kai pamąstai, aplinkui vien tuštybės mugė
Visi kažkur tai lekia, parinas ir skuba
Lyg voverės rate mes susisukę
Pasaulį matom kaip per akinius ir dar per rūką
Nes horizontus juk nustato narvo dydis
Ir tipo viskas zajabys, visiem ir laisvė
Bet metams bėgant supranti
Kad tavo skrydis – tik fejerverkas į pašvaistę
Žmogus kaip šuo, jis irgi turi savo veislę
Jį irgi galim prijaukinti, kaip mokė Pavlovas
Žinoma, tu turi pasirinkimo teisę
Ar šūdą ėst, ar paplovas
Ar išsiskėst, ar rasti rakam kas
Stok, užmiršk nors kartą negandas
Ir tas problemas, dėl kurių vis drebam mes
Versdami vis naują puslapį
Relax
Tu juk gerus papus turi, pabust gali
Rytoj nauja diena ir viskas vėl iš naujo čia prasideda
Problemos šiandieną, kitaip atrodys rytdiena
Todėl gyvenk dabar
Nes ateity juk nežinai, kas bus tada
Tu nematai, kas šiam pasauly tikra
Kai fokusuoji savo dėmesį į tuštumą, žiūrėdamas pro stiklą
Ir tikra čia ne tie, kur valgo ikrą
O tie, kur slepiasi po uždanga
Ir nesiparina dėl menkniekių
Bet džiaugiasi dėl smulkmenų
Matau tave aš kiaurai tarsi rentgenu
Nes tu kaip aš dažnai gyvenimą specialiai sau apsunkinu
Einu keliu, bet vadinu jį šunkeliu
Slepiuos tarp bunkerių
Ir jausmas toks, lyg nuolat eičiau lynu
Matyt, tai neišgydoma
Todėl vadink mane tu Beduinu
Emigravusiu į sielos dykumą
Viskas, ką girdi, tai viskas, ką turiu
Nes visa kita iš manęs tu paėmei
Man palikai tiktai saujelę datulių
Bet man ir tiek užtenka laimei
(x2)
Viskas, ką girdi, tai viskas, ką turiu
Pabėgau aš, grįžau iš kartuvių
Nupirkęs laimę barteriu
Valdžios jau nebekaltinu
Kad art turiu
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 30)