Linksmas metelis šis rudenėlis

Linksmas metelis šis rudenėlis —
Aš vienas sūnelis pas tėtužėlį.

Šėriausi žirgelį sau juodbėrėlį,
Atlankiau mergelę kas subatėlę,

Atlankiau mergelę kas subatėlę,
Kas šventą dienelę, kas nedėlėlę.

Pramyniau takelius ir vieškelėlius,
Ištaškiau upelius ir ežerėlius.

Vai kad aš jojau vėlai vakarą,
Štai randu mergelę rūtų daržely.

— Padėk Dievs, mergele, rūtelę sėtie.
— Tai ačiū, berneli, kur jodinėji?

— Su tavo tėveliais gėriau ir valgiau,
Jau tave tėveliai man pažadėjo,

Rūtelių darželį parandavojo,
Margąsias skryneles užraštavojo.

— Vai šelmi berneli, šelmi melagi,
Dar mano tėvelių nei namie nėra,

Vilniavos miestely sukneles perka,
Jaunieji broleliai siuvėjus renka.

Nepirkit, tėveliai, brangių suknelių,
Nerinkit, broleliai, mandrų siuvėjų:

Nepuikus bernelis mane dabojas,
Ne ant savo žirgelio jis čion atjojo;

Ant brolio žirgelio jis čion atjojo,
Seselės žiedelį man dovanojo.

— Mergele jaunoji,
Kas tau pasakė?

— Varšavos ponaičiai gazietas rašė,
O kiemo berneliai tai man pasakė.