Vilniaus miesto žalias bromas

Vilniaus miesto žalias bromas, —
Ten žirgus pabalnojom,
Pabalnojom ir išjojom,
Į vaiską pristojom.

Aukštus kalnus jodydami,
Armotas riktavom.
Užriktavo, užmieravo
Šviesias armotėles.

Užliodavo armotėles,
Sidabro kulkelėms.
Kai paleido armotėles,
Skynė ūlytėles,

Skynė, skynė ūlytėles
Kryžiokų vaiskelio.
Kai paleido iš armotų
Viens kito nematė.

Labai slaunus ir vajaunūs
Mūsų kareivėliai;
Bėgo kraujas ligi kelių
Šaly neprietelių.

***2 variantas***

Vilniuj buvo žalias bromas
Ten žirgus balnojo.

Pabalnojo ir išjojo,
Ant kalno sustojo.

Ant kalnelio stovėdami
Armotas rikiavo.

Surikiavo, sumieravo
Sidabro kulkelę.

Kai paleido pirmą kulką,
Bromas sudundėjo.

Kai paleido antrą kulką,
Žemė sudrebėjo.

Dūzgia kulkos kaip bitelės
Pro mūsų šalelę.

Krinta broliai kaip miglelė
Ant sieros žemelės.

Juodas varne, juodvarnėli,
Būk mums už brolelį.

Nunešk mūsų grabų kaulus
Pas mūsų tėvelį.

O tai senai motinėlei
Nors kraujo lašelį.

Kai nunešė grabų kaulus,
Sesuo nesuprato.

Kai paliejo kraujo lašus,
Močiutė apalpo.

***3 variantas***

Vilniaus mieste žali bromai,
Kur žirgus balnojo,
Pabalnojo ir išjojo
Vaiskan vajavotųs.

Ir užjojau karčiamėlę,
Radau šinkarkėlę:
— Duok šinkarka, arielkėlės
Vaiskui traktavoti.

Neišgėriau puskvortėlio,
Maskolį apėmėm
Ir užmušėm šaržantėlį —
Gavau juodbėrėlį.

***4 variantas***

Vilniuj buvo aukštas bromas,
Ten žirgus balnojo.

Pabalnojo ir išjojo,
Ant kalno sustojo.

Ant kalnelio stovėdami,
Armotas riktavo.

Užriktavo, užliūliavo,
Ant lenkų nustatė.

Krinta lenkai kai lapeliai,
Lietuviai kai mūrai.

Bėga lenkai jau iš Vilniaus,
Lietuviai į Vilnių.

Bėga lenkai ir dejuoja,
Lietuviai dainuoja.