O, dienos laisvės ir džiaugsmų,
Kur dingot jūs šiandieną?
Kur jūs, draugai anų laikų?
Nebliko jau nei vieno.
Veltui žvalgaus aš praeitin,
Jaunystės dienos bėg’ tolyn,
O ierum ierum ierum
O quae mutatio rerum. (2x2)
Kur tie dabar, kurie tada
Prieš nieką nedrebėjo?
Kurie ir gėrė visada,
Ir visad tiesiai ėjo.
Jie išsiskirstė, kur kas sau,
Tarnybas gavo, vedė jau,
O ierum…
Viens sėdi įstaigoj rimtai,
Ir cifras kalkuliuoja,
Kiti - pedagogai seniai,
Ir knygas recenzuoja.
Viens statos rūmus sau dvare,
Kits drožia prakalbą teisme,
O ierum…
Studento spalvos ir ženklai,
Nubluko ir paseno,
Užmiršta dainos ir juokai,
Kuriais tada gyvenom.
Aidai studentiškos dainos,
Daugiau jau nebesikartos,
O ierum…
Betgi studentiška širdis
Negal taip greit užgesti.
Joj’ vis dar aidi praeitis,
Ji viską gal’ iškęsti.
Daug kas išnyko ir išnyks,
Bet atminimai pasiliks,
Ir jie mus jungs vienybėn,
Ir jie mus jungs vienybėn.
Tad broliai kelkime stiklus,
Tegul sena draugystė,
Sena draugystė atsibus,
Sena ištikimybė. (2x2)
Įvertinimas: 4.0/5 (balsavo: 21)
