Kaip, sakyk, linksmam nebūti
Ir graudentis dėl bėdų,
Jei per dieną nei minutei
Sau ramybės nerandu.
Linksmą turime kaimyną,
Juokas ima, net graudu.
Visą laiką jis ramina
Trimitu ir klarnetu.
Žadintuvai žmones kelia,
Man nereik tų paslaugų.
Aš kaimynui šitą dalią
Patikėjau be juokų.
Jis pažadina kas rytą
Visą namą iš miegų,
Nes prasideda, brolyti,
Repeticijos laiku.
Darbo valandos prabėga,
Parlinguoji į namus.
O triūba nepaiso nieko,
Dar iš tolo šaukia mus,
(...)
Laukdama ji padėkos,
Pensininkų gražų būrį
Linksmina be atvangos,
Tam, kas muzikos nemėgsta,
Baigiasi diena liūdnai,
Bet užtai aš šitą giesmę
Moku jau atmintinai.
Ir girdžiu ją tartum rytą,
Virpančia švelnia galia.
Ir tada, kai kas nutinka,
Tyliai keikiate mane.
***
Originalas:
Edita Pjeha - Naš sosed
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 28)
