Ryto saule, kelkis,
Patekėk ir leiskis, nunešk į vakarą.
Šėlo vėjas, dainos mums skambėjo,
Taip baigės kiekviena diena.
Krito obelų žiedai į mane,
Veidą glostė lietus - nerūpėjo tada.
Kiek dar vasarų praeis nejučia,
Pasilikčiau gyvent aš tuose sapnuose.
Kai vaikystės gražūs sodai nuvys,
Aš juos noriu širdy laikyt.
Gaila baigės ta žvaigždėta naktis,
Aš užaugau - ji nesugrįš.
Kad ir kuo pavirsiu,
Niekad nepradingsi, mano mielas ilgesį.
Jei gali padėki, nenustok kalbėti,
Kad turėčiau atminty.
Kai krito obelų žiedai į mane,
Veidą glostė lietus - nerūpėjo tada.
Kiek dar vasarų praeis nejučia,
Pasilikčiau gyvent aš tuose sapnuose.
Kai vaikystės gražūs sodai nuvys,
Aš juos noriu širdy laikyt.
Gaila baigės ta žvaigždėta naktis,
Aš užaugau - ji nesugrįš. (2 kart.)
Aaaaa, kaip nuoširdžiai skambėjo juokas,
Iš tavęs maža širdis mylėt išmoko.
Pamatyt tave - bet ką, bet ką aš atiduočiau.
Aaaaa, parnešk, dangau, tą garsų juoką.
Kai vaikystės gražūs sodai nuvys,
Aš juos noriu širdy laikyt.
Gaila baigės ta žvaigždėta naktis,
Aš užaugau - ji nesugrįš.
Įvertinimas: 2.8/5 (balsavo: 4)
