Vytautas Juozapaitis - Skrisk, svajone

Skrisk, svajone, sparnuotoji mano,
Kur kalneliai ir lygumos žalios,
Kur švelnus taip malonus vėjelis,
Kur toks žydras gimtasis dangus.

Nusileiski pakrantėn Jordano,
Prie Siono tvirtovės griuvėsių,
O Tėvyne, tave ten girdėsiu,
Brangų balsą ramus ir džiugus.

Aukso arfa poetų garsiųjų,
Ko likai tu bebalsė Tėvynei?
O pažadink man meilę krūtinėj,
Užmigdytas suvirpink stygas.

Iš vargų ir dejonių graudžiųjų
Mus išvesk į palaimintą šalį.
Lai aukštybių Jėga Visagalė
Mums skausme sugrąžina jėgas.


***
(vergų choras iš Dž. Verdžio operos "Nabukas")