Pakėlęs į dangų sparnus
Žemėj palikęs draugus
Ieškojau to jausmo, kuris
Visad mums atidaro duris
Galbūt per ilgai keliavau
Veidus ne tuos pažinau
Bet mano jausmų kometa
Už visatos ribų atrado tave
Iš kokios tu žvaigždės nukritai
Iš planetos kokios nusileidai
Vėjas žaidžia su tavo plaukais
Slenka šypsena vėl mano veidu
Lyg po tūkstančio metų ilgų
Amžinybės klaikios mano sielai
Kaip stebuklą tave surandu
Nes tai tu vienintelė, miela
Tu man lyg ateivis koksai
Iš planetos mažos nukritai
Atlaužei kampelį žvaigždės
Kuris mus per amžius šildys ir švies
Skraidyti visai nebaisu
Mums abiems už visatos ribų
Nes lyg kokia žemės trauka
Mus sujungė amžiams būti dviese
Iš kokios tu žvaigždės nukritai
Iš planetos kokios nusileidai
Vėjas žaidžia su tavo plaukais
Slenka šypsena vėl mano veidu
Lyg po tūkstančio metų ilgų
Amžinybės klaikios mano sielai
Kaip stebuklą tave surandu
Nes tai tu vienintelė, miela
***
Muzika ir tekstas: Marius Matulevičius
Įvertinimas: 4.6/5 (balsavo: 80)