Žinau, kad nebebus dienų,
Kai bandėme suprast kas tu.
Viela spygliuota delnus skiria,
Ir aš nebeskiriu spalvų.
Sulaužyti jau pažadai,
Bet vietoj jų nauji vardai.
Atleistos nuodėmės, kurių nedarėm,
Rūdija užkasti ginklai.
Bet aš išmoksiu tarti savo vardą
Paslėpsiu vis dar geliantį randą
Pakilsiu ten, kur pamuštas buvau
Nubrėšiu naują maršrutą sau
Bet aš išmoksiu tarti savo vardą
Paslėpsiu vis dar geliantį randą
Pakilsiu ten, kur pamuštas buvau
Nubrėšiu naują maršrutą, skirtą tik sau
Gal per ilgai mes buvome kartu,
Per daug bendrų minčių.
Košmarai, susapnuoti paryčiais,
Suteikdavo keistų vilčių.
Galbūt per daug gyvenimo bylų
Palikom neišspręstų.
Bet jei reikės nuo kulkos vėl užstoti,
Aš būsiu ten, kur būsi tu.
Bet aš išmoksiu tarti savo vardą
Paslėpsiu vis dar geliantį randą
Pakilsiu ten, kur pamuštas buvau
Nubrėšiu naują maršrutą sau
Bet aš išmoksiu tarti savo vardą
Paslėpsiu vis dar geliantį randą
Pakilsiu ten, kur pamuštas buvau
Nubrėšiu naują maršrutą
Bet aš išmoksiu tarti savo vardą
Paslėpsiu vis dar geliantį randą
Įvertinimas: 4.8/5 (balsavo: 149)
