Kur josi, broleli

— Kur josi, broleli,
Taip toliman kelelin
Nemokytu žirgeliu?

— Tu nesirūpink, mano sesele,
Manim jaunu berneliu,
Mano ristu žirgeliu:

Aš išmokysiu savo žirgelį
Kelužiu keliaudamas,
Pas mergužę jodamas.

Ašai atrasiu viešą kelelį
Ir tamsiąją naktelę
Pas jaunąją mergelę.

Vai stovi, laukia
Sena uošvelė
Pas varinius vartelius,
Pas šviesvario raktelius.

— Vai uošve, uošve,
Uošve močiute,
Kur yr jauna mergelė,
Ko nešluoja dvarelį?

— Mano dukrelė,
Tavo mergelė
Serga labai, negali,
Guli aukštoj klėtelėj.

— Vai uošve, uošve,
Uošve močiute,
Duok man aukso raktelius,
Aš eisiu atlankyt mergelę.

Dar nepriėjau nė prie klėtelės,
Ašarėles nubraukiau.
Duružes vėriau,
Už rankų stvėriau:
Ar išliksi, mergele,
Ar būsi mano miela?

— Išlikt neišliksiu,
Tavo nebūsiu:
Aš eisiu į kalnelį,
Pas senąjį tėvelį.

— Vai uošve, uošve,
Uošve močiute,
Kur yr jauni broleliai,
Man' jauni švogerėliai?

— Mano sūneliai, tavo švogerėliai
Naujam Vilniaus miestely
Budavoja grabelį.

— Aš padarysiu savo mergelei
Labai puikų grabelį
Ant varinių kojelių;

Aš įstatysiu savo mergelei
Zerkolėlio langelius
Nuo paties viršaus
Iki pačiam dugneliui.

Aš užkinkysiu savo mergelei
Šešis bėrus žirgelius;
Aš paguldysiu savo mergelę
Su visa giminėle;

Aš pakavosiu savo mergelę
Bažnyčioj po vargonais,
Ties didžiuoju altorium;
Aš atlankysiu savo mergelę
Su visa giminėle.