Tą vienintelį vasaros vakarą
Pakerėjai, užbūrei mane
Mes sėdėjom abu prie ugniakuro
Švietė žvaigždės mums upės dugne
Ir suko naktis žalią tylą
Nešnarėjo krante ajerai
Pirmąkart tu man ištarei „myliu“
Pirmąkart man tą žodį tarei
Ir plasnojo atskridę plaštakės
Virš liepsnojančio laužo ugnies
Ir užbūrė mane tavo akys
Ir plakimas tavosios širdies
Aš bijojau, kad tik nesudegtų
Tų plaštakių baltieji sparnai
Lyg tavęs aš bijočiau netekti
Troškau būti kartu amžinai
Tą vienintelį vasaros vakarą
Pakerėjai, užbūrei mane
Mes sėdėjom abu prie ugniakuro
Švietė žvaigždės mums upės dugne
Ir plasnojo atskridę plaštakės
Virš liepsnojančio laužo ugnies
Ir užbūrė mane tavo akys
Ir plakimas tavosios širdies
Įvertinimas: 4.8/5 (balsavo: 9)
