Jau kad mes buvom trys brosutėlių

Jau kad mes buvom
Trys brosutėlių,
Bet ne vienoj vietelėj.

Vienas brolelis
Rytų šalelėj,
O antras vakarėly.

O šis trečiasai
Mūsų brolelis
Lankoj šieną pjauna.

Ne taip jis pjauna,
Kaip skurdžiai verkia,
Ant dalgelės rymoja.

Atskrend iš girios
Trys gegutėlės
Ant mano pradalgėlio.

Oi kukuoj, kukuoj
Girios gegutės,
Ar ne mano sesiulės?

— Meski dalgelį,
Bėk į girelę
Girelės vieškelėliu.

Jau kad aš bėgau
Per vieškelėlį,
Sutinku vyrų pulkelį.

Oi, neša, neša
Rankoj pantelius
Ir sukriąsias virveles.

Suriš rankeles,
Užded pantelius,
Veda prie staršinėlio.

Kausto žirgelius,
Mausto ratelius
Dėl manęs jaunuolėlio.

Kad susirinko
Daug giminėlių
Ant mano ašarėlių.

Atneša, neša
Po pirštinėles,
Kitos po stuomenėlius.

Jau kad man' vežė
Per Vilniaus lauką,
Vilniaus laukai žaliavo.

Kad privažiavau
Prie bromo vartų,
Bromo vartai atverti.

Jau kad pristatė
Prie prijomėlio,
Ten daugel ašarėlių.

Jau kad išpylė
Daug sidabrėlio
Ant žaliojo stalelio.

Tuos pinigėlius
Išsidalijo,
O man' jauną prarijo.

Dėkui tėtušiui,
Mielai motinai,
Kad man mažą ūgino,

Tiktai nedėkui
Tam staršinėliui,
Kad man' jauną prarijo.