Kartą dvi sraigės išėjo
Ä® mirusio lapo laidotuves
Jos nešės po juodą kriauklę
Ir krepÄ… aplink ragelius
IÅ¡Ä—jo juodvi vÄ—lyvÄ…,
Nuostabų rudenio vakarą
O kai atvyko, deja,
Jau buvo tikras pavasaris
Jau buvo tikras pavasaris
Jau buvo tikras pavasaris
Tikras pavasaris...
Tie lapai, mirÄ™ visi,
Dabar atgimę žaliavo
Ir mūsų sraigės vargšelės
Labai labai nusivylÄ—
Bet saulė nusišypsojo
Bet saulÄ— maloniai tarÄ—:
- O, mielosios, prašom sėstis
Prašome, būkit viešnios
Gal galima stiklÄ… alaus
Jei jūsų širdelės ištroškę?
Ar sÄ—skite autobusan
Važiuokite į Paryžių
Šį vakarą jūs išeinat
Ir pamatysite kraštą
Tik gedulo nenešiokit
Nereikia, sakau jums tiesÄ…
Tik gedulo nenešiokit
Nereikia, sakau jums tiesÄ…
Jis tik aptemdo akis
Ir viskÄ… sudrumsÄia
Tos juodos karstų istorijos
Taip liūdnos ir nedailios
Nešiokit linksmas spalvas
Gyvenimo ir džiaugsmo
Gyvenimo ir džiaugsmo
Gyvenimo ir džiaugsmo
Gyvenimo ir džiaugsmo
Tada žolynai visi
Ir medžiai, ir žvėrys
Ä–mÄ— linksmai dainuoti
Dainuoti visu balsu
PilnÄ… gyvybÄ—s dainÄ…
Vasaros dainÄ…
Ir Ä—mÄ— gerti visi
Ir taurÄ—s aplinkui skambÄ—jo
Koks nuostabus buvo vakaras
Vienas vasaros vakaras
Dvi sraigÄ—s pagaliau
Artėjo linkui namų
Sujaudintos ir laimingos
Laimingos kaip niekad
Išgėrusios nemažai
Jos truputėlį svyravo
O virš jų aukštam danguje
Senas mÄ—nuo budÄ—jo
Senas mÄ—nuo budÄ—jo
Senas mÄ—nuo budÄ—jo
Aukštam danguje
Senas mÄ—nuo budÄ—jo...