Laukus, miškus ir klonius
Jau gaubia sutema.
Mergaitė prie vartelių
StovÄ—jo verkdama. (2x2)
Ir kam gi tu pabeldei
Į mano margą klėtį?
Kam gundei, kam viliojai,
Jei nemanei mylÄ—ti?
Oi, skaudu, skaudu buvo
Tą ankstų, ankstų rytą,
Kai rūtos jos daržely
Pagelto ir nuvyto.
Oi, kur dingai, berneli,
Jeigu motutė bartų?
Nebėr tavęs nei rūtų,
Nebėra kas užtartų.