Saulius Mykolaitis - Atsigręžk į dangų

Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis
Purvinam danguj sušvito spindulys
Mus prie paskutinio uosto
Saulės spindulys paglosto
Į ateitį atverdamas duris
Tas mielas iškentėtas spindulys

Kiekvienam rasos lašelyje matyti jūrą
Kiekvienoj smiltelėj žemę pamatyt
Sugebėjome išmokti
Tik nemokam nusijuokt
Kai laisvę ateinam aplankyt
Ir laimė, rodos, laukia tiktai ryt

   Tiek jūs, tiek ir mes
   Vienodai bijome šviesos
   Dabar tiek daug
   Ir tiek mažai
   Mums atrodo
   Atėmė laikas


Tiems, kurie tave užmiršo, ištark „sveiki“
Juk be jų daugiau tu nieko neturi
Nebijok pradžios po galo
Spinduliai dėmes išvalo
Tu stovi savo laimės tarpdury
Tik pusmečiai ištirpo aštuoni

Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis
Ten kažkur aukštai pakibo vyturys
Laikas atkarpą iškirpo
Alkana širdis suvirpo
Čirena virš laukų kaip vyturys
Į praeitį užtrenkusi duris

   Tiek jūs, tiek ir mes
   Vienodai bijome šviesos
   Dabar tiek daug
   Ir tiek mažai
   Mums atrodo
   Atėmė laikas