Mano kaimo vanduo šuliny
Daug skanesnis už vyną rūsy
O kieme laša beržo sula
Atsigerk, ji gaivi, ji gyva
Mano krašto kitoks ir lietus
Neprilyja į paukščių lizdus
O beržyne gegutė miškų
Balsingesnė už aidą kalnų
Mano kaimo gyvi aviliai
Visą žiemą dūzgimas giliai
O medus iš gegužio žiedų
Gydo randus giliausių žaizdų
Mano krašto žiema nešalta
Tik trumpam čia užmiega gamta
Pilką akmenį kiemo liečiu
Ir jo plakančią širdį girdžiu
Mano krašto kitoks ir lietus
Neprilyja į paukščių lizdus
O beržyne gegutė miškų
Balsingesnė už aidą kalnų
Mano krašto žiema nešalta
Tik trumpam čia užmiega gamta
Pilką akmenį kiemo liečiu
Ir jo plakančią širdį girdžiu
***
Teksto autorė: Aldona Mankutė - Kursevičienė
Įvertinimas: 4.5/5 (balsavo: 59)
