Aušta aušrelė

Aušta aušrelė,
Šviesus pazarėlis,
Rengias brolis į vainelę.

Stovi seselė
Prie brolio šalelės,
Verkia gailiom ašarėlėm.

— Cit, neverk, sesele,
Balta lelijėle:
Kai išjosiu, vėl parjosiu.

Į Vilnių nujosiu,
Vyresniu pastosiu,
Visą vaiską sutvarkysiu.

Už Vilniaus miestelio,
Ant lygaus laukelio,
Šovė brolį kaip zuikelį.

Parbėga žirgas
Garsiai žvengdamas,
Aukso kilpom skambindamas.

— Vai žirge, žirge,
Žirge juodbėrėli,
Vai, kur dėjai mūs brolelį?

— Už Vilniaus miesto,
Ant lygaus lauko,
Šovė brolį kaip zuikelį.

Devynios kulkelės
Pro šalelę lėkė,
O dešimta į širdelę.

Skalbki, sesele,
Brolio mandierėlę
Savo gailiom ašarėlėm,

Džiovink, močiute,
Sūnaus mandierėlę
Savo sunkiais dūsavimais.

***2 variantas***

Aušta aušrelė,
Šviesi pazarėlė,
Reiks broleliui
Karan joti.

Stovi žirgelis
Dvare pabalnotas,
Kamanėlėmis
Pažabotas.

Stovi seselė
Prie brolio šalelės,
Stovėdama
Graudžiai verkia.

— Ei, cit, neverki,
Mano seserėle:
Kaip išjosiu,
Taip parjosiu!

Jei neparjosiu,
Karalium patapsiu,
Aš Raudonę
Vajavosiu.

Raudonės pilis
Gražiai mūravota,
Ašarėlėmis
Išmazgota.

Kai mane šovė,
Gaidžiai negiedojo;
Saulė leidos,
Kai lydėjo.

Kai mane leido
Per Vilniaus miestelį,
Šeši šimtai
Palydėjo.

Kad mane leido
Į Vilniaus bažnyčią,
Šešios dešimtys
Žvakių degė.

Kad mane leido
Į aukštą kalnelį,
Mergužėlė
Gailiai verkė.

Šviesi plintelė —
Motinėlė mano,
O dambrelė —
Seserėlė!

Juodas skrybėlis —
Tėvužėlis mano,
O dirželiai —
Brolužėliai!

Bateliai mano —
Draugalėliai mano,
Mandierėlė —
Giminėlė!

Šviesus saidokas —
Tai mano tarnelis,
O kardelis —
Siuntinėlis!

Garsieji šūviai —
Pasekėjai mano,
O būgneliai —
Mastėjėliai!

Kulkelės mano —
Lydėjėliai mano,
O šrateliai —
Raudojėliai!

Trimitai, triūbos —
Tai mane giedojo,
O vamzdeliai
Užkavojo.

Naujasis grabelis —
Tai mano dvarelis,
O duobelė —
Tėviškėlė!

***3 variantas***

Aušta aušrelė,
Šveisi vasarėlė,
Rengias brolis
Į vainelę.

Stovi žirgeliai,
Stovi juodbėrėliai
Prie štakietų priraišioti,
Tymo balnais pabalnoti.

Stovi sesutė
Prie brolio šalelei,
Stovėdama gailiai verkia.

— Vai broli, broli,
Broliukėli mano,
Ar sugrįši rudenėlį?

— Grįžt nesugrįšiu,
Karaliui slūžysiu,
Vilniaus mieste vajavosiu.

Jei nesugrįšiu,
Žirgą sugrąžinsiu:
Parneš žirgas dovanėles,
Mano margas mandierėles.

Mano mandierėlis
Gražiai parėdytas,
Juodais kraujais aptaškytas.

Skalbkit, sesutės,
Mano mandierėlį
Savo gailiom ašarėlėm.

Džiovink, motule,
Mano mandierėlį
Savo sunkiais sodūsėliais.

Skalbė sesutės
Mano mandierėlį
Savo gailiom ašarėlėm.

Džiovino močiutė
Mano mandierėlį
Savo sunkiais sodūsėliais.

Saulė leidosi,
Kai brolį nušovė;
Saulė tekėjo, kai kavojo.

Šoblele mano,
Švytruonėle mano,
Tai švytravai prieg šalelei.

Strielbele mano,
Patiekėle mano,
Tu tiešijai per amželį.

Armotėle mano,
Lyduonėle mano,
Tu lydėjai į vietelę.

Kalneli mano,
Tėviškėle mano,
O grabelis pakajėly.

***4 variantas***

Aušta aušrelė,
Šviesus pazarėlis,
Rengias brolis į karelį.

Stovi žirgelis
Kieme pabalnotas,
Kamanėlėm pažabotas.

Stovi mergelė
Prie žirgo šalelės,
Stovėdama graudžiai verkia.

— Neverk, mergele,
Balta lelijėle:
Kaip išjosiu, taip parjosiu.

Kad aš neparjosiu,
Kareliu pastosiu,
Vilniaus laukely kovosiu.

Parbėg žirgelis,
Parbėg juodbėrėlis,
Parneš brolio mundūrėlį.

Dar nepribėgo
Prie tėvo vartelių,
Ir suklupo po tėvo kojelių.

— Oi tu, žirgeli,
Oi tu, juodbėrėli,
Kur palikai brolužėli?

— Vilniaus laukely,
Po smilčių kalneliu,
Palaidojau brolužėlį.

Saulė tekėjo,
Kai brolį nušovė.
Saulė leidos, kai laidojo.