Česlovas Gabalis, Inga Jankauskaitė - Na kodėl ir vėl

- O, brangioji, sėsk ir klausyk.
- Paklausysiu, bet kitąsyk.
- Baik bambėti, bartis ir verkt!
- Pats baik šaukti nors vienąkart!
Man gana tavo žodžių gana, kalbėt neįmanoma!

velnias - velnias - velnias

- Na kodėl, na kodėl ant manęs šauki vėl?
- Na kodėl, na kodėl tai kartojasi vėl?
aha - aha - aha

- Na ir kam gi, kam aš vedžiau?
- Aš gailiuosi to nemažiau!
- Tu į medį dievą varai!
- Dievas tu? Tu pavarai!
Būt kartu mums jau gana - toliau neįmanoma!

velnias - velnias - velnias

- Na kodėl, na kodėl per tave žliumbiu vėl?
- Na kodėl, na kodėl man tampai nervus vėl?

- Gal nebūkim tokie pikti?
- To norėjau prašyti pati.
- Lelijėle, ko gi tyli?
- Balandėli, ar dar myli?
Lai sugrįš meilė pas mus ir vėl šildys mūsų namus

o velnias!

- Na kodėl, na kodėl į mane žiūri vėl?
- Na kodėl, na kodėl susitaikom ir vėl?

- O, vėjeli, tu man esi visų brangiausias, ar tai jauti?
Negalėčiau būt su kitu
- Kokia brangi man esi tu!
Nuostabi esam šeima - mylimasis ir mylima.

o velnias!

- Na kodėl, na kodėl myliu myliu ir vėl?
- Na kodėl, na kodėl grįžo meilė ir vėl?

- Ar tikrai nemelavai?
- Ar tikrai tiesą sakei?
- Vėl imi man priekaištaut.
- Man turbūt reiks nusišaut.
Išeities, regis, nėra - greit namuos vėl kils baisi audra.

Na kodėl, na kodėl ir vėl?