Hokshila - Konteinerio baladė

Veidukas kampuotas, akytė pamušta,
Snargliukas išlindęs, bet šypsena veide,
Kvapelis iš burnytės penkių metrų atstumu,
Bet diena graži ir kam gi įdomu?
Očiačia,opapa, tu eini gatve,
Aplinkiniai spokso susiraukę į tave,
O tu jiems šypsaisi gražiausia šypsena,
Tai kas, kad burnoje visai dantų nėra.


Tu miegi lauke,apsiklojęs žvaigždėm,
Tavo kambarys išpuoštas nuskintom gėlėm.
Ir jeigu koks chamas grasina tau kumščiu,
Tu atsakai kanalizacijos dangčiu.
Keliesi anksti, vėlai tikrai retai
Ir mieste pats pirmas saulę pamatai,
Ji pašviečia,kad nepaslystum ant varlių
Kai keliauji į parką sau rinkti butelių.


Pried.:2x:


Viskas bus gerai!
Kiek turi,
Tiek ir užtenka,
Nors konteinery gimei,
Bet likimas spaudžia ranką...


Dar visai nesenai populiarus buvai,
Troleibusą septintą kasdieną vairavai.
"Talanielį prašam", - skanduodavo draugai
Ir zuikį pagavę aprėkdavo labai.
Rugsėjo pirmą tau mojuodavo vaikai,
Kai juos ta proga cigaretėm vaišinai.
Oi bet tai buvo labai jau senai,
Gyvenimą pasuko savotiški mainai.


Pried.2x


Tu darbą metei ir teisingai padarei,
Po ryškiom žvaigždėm apsigyvenai
Ir tau nebaisios nei pūgos,speigai,
Nes tavo širdis didžiulė labai.
Sėdi,šypsaisi ramus prie stoties,
Varna nutūpus tau ant peties,
Še tau kiek centų ant dabarties,
O kas bus rytoj,tas bus iš širdies.