Siaučia audra manyje, aš jaučiu
Blaškos jausmai, mintyse – aš ir tu...
1.
Juoda už lango, juoda manyje
Man skaudu širdyje
Atrodo, viskas tarp mūsų gerai
Bet aš tik apgaudinėju pats save
Kiekvieną dieną laukiu tavęs
Tavo žvilgsnio, tavo prisilietimo
Deja, ne viskas šiam pasaulyje tobula
Viena širdis tamsoje, kita, kaip suprantu, nežinioje
Abipusės meilės nėra, bet aš pats kaltas
Pasidaviau tavo šypsenai,
Užtat pamačiau, kokia gali būti šviesi diena
Tik-tik, tiksi tau laikas, bėga minutės, sekundės
O mano visas laikas – tai tu
Aš norėčiau, kad mes būtumėm visada kartu
Gal tau tai per daug banalu
Bet šios mano mintys neuždengtos beprasmiu melu
Malonu, kai tu kaitini mane savo šiluma
Kai matau save tavo akyse
Nuo tavo švelnumo aš tirpstu prieš tave
Deja, abejonės, dvejonės sukasi mūsų erdvėje
Spėju, kad galvoji ne tik apie mane
Siaučia audra manyje, aš jaučiu
Blaškos jausmai, mintyse – aš ir tu
Kentėjau, tikėjau ir viskas dėl tavęs
Tik norėjau tave mylėti
Bet liko tik tai, ką mes vadinam pelenais
2.
Tavo kvapas, tavo plaukai, tavo judesiai
Mane jie vilioja lyg saulėlydžio vaizdai
Tavo lūpos, tavo akys, tavo balsas
Visa tai skatina pamiršt, kas yra aplink
Jei rūkas, užsimerkiu lėtai
Jei lietus, atsisegu drabužius
Ant manęs krenta šilti lašai
Dėl tavęs prarandu kontrolę
Dėl tavęs man visos ribos neegzistuoja
Tavo grožis mane hipnotizuoja
Delfinai šviečia nakty
O mes viens kito šalia
Jaučiam vienas kito širdį plakančią
Vis greičiau kambario tuštumoje
Kai važiuojam tuščia gatve
Tyliai groja muzonas, jis tave atpalaiduoja
Ištiesiu ranka aš abejoju
Ar nebus taip, kad vėjas praslys man po kojom
O ironiška šypsena nepakeis mano svajonių
Lyg ilgai nevystanti gėlė, kurią tau dovanojau
Tu įsiskverbei manyje per giliai
Tai tau savo širdį atiduodu
Tavo aistrai atsiduodu
Peilis širdyje, aš pasiduodu
Siaučia audra manyje, aš jaučiu
Blaškos jausmai, mintyse – aš ir tu
Kentėjau, tikėjau ir viskas dėl tavęs
Tik norėjau tave mylėti
Bet liko tik tai, ką mes vadinam pelenais
3.
Dabar matau save suskilusiam veidrodyje
Nematau prasmės, jei aštrios vielos mus perkerta
Pašalinės mintys mus perveria
Ašaros nukrenta, jos išdžiūsta, ateina kitos
Bet aš neieškau rytojaus
Gyvenu šia diena
Šešėlio tamsoje atsiveria meilė akla
Nesuvokiu, kada ateina vilties pabaiga
Nuostabi gėlė sužysta kitame sode
Nieko nėra amžina, viskas su laiku prarandama
Kai klausdavau, kas tarp mūsų yra
Tyla išsiliedavo mano ausyse
Sakei, kad esu ne daugiau kaip geras draugas
O aš ant tiek įsimylėjęs,
Kad man tokie žodžiai - tik gilus skausmas
Eidamas gatve nežiūriu, kokia dega šviesa
Nieks nesubraižys taip manęs kaip tavo praradimo jausmas
Išsunktas nežinomybės lenkiuosi prieš tavo grožį
Gilumoje užsilenkiu dėl nepasakyto žodžio
Išnykstu iš tavo gyvenimo nuleidęs galvą
Bet pasakyk man, kokią padariau aš klaidą?
Su laiku tavo vardas išsitrina po vieną raidę
Siaučia audra manyje, aš jaučiu
Blaškos jausmai, mintyse – aš ir tu
Kentėjau, tikėjau ir viskas dėl tavęs
Tik norėjau tave mylėti
Bet liko tik tai, ką mes vadinam pelenais
Įvertinimas: 5.0/5 (balsavo: 52)
