Domas - Už liūdesį aš

Kažkur kažkam užmigus, kažkur kažkas keliasi
Kažkam gimus, pasibaigs kažkieno kelias
Gyvenimas – detalės, detalės esame ir mes
Detalės tarp detalių, užduotis: nepasimest  

Sunku kartais, rodosi, nebėra ko šypsotis,
Net kai už visus geriau išklauso baltas popierius
Vyrai, moterys, sudarę visumą, pamiršo potemes
Už liūdesį aš, bet jei neišgalvotas jis

Kažkas svajotojas, kažkam svajonės jau nė motais,
O aš per vidurį, kur svajonės apribotos
Mintimis apie truputį geriau nei esama
Alkis išliks alkiu, jei iš tuščio bliūdo lesate

Žmonių juk esama, kur gėlę laisto netgi jai nuvytus
Aš ne toks, aš myliu faktus, aš realistas
Netiks čia tūpas patarimas užsimerkti linkusio
Kad reik tvardyti pyktį, nebūti susikrimtusiu

Kai krimstis yra ko, jei reiks liūdėti, aš liūdėsiu
Aš žmogus juk, o ne šuo
Jei šypsausi, tai darau aš ne be reikalo
Jei liūdžiu, sakyt, kad viskas bus gerai, toli gražu nereikia man

Mes taip sutverti, kad liūdesys vis keičia šypsenas
Mes taip sutverti – kartais žydim, kartais vystame
Ne visada viskas turi būti pozityvas
Nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu, kad aš gyvas




Bet laikui bėgant, bėgant dienom, priežastys šypsotis nepabėgo
Priežastys, kurioms sakau aš dėkui
Va tiek va manęs, lygiai tiek, kiek visad buvo
Kažkas atsuko nugaras, bet tu žinai – aš ne iš tų

Juk neaiškumų buvo ir tikiu, kad bus dar
Nelipkime prie cukraus, nebėkime nuo druskos
Ir neuždusim, iki šiol netgi nesiskundėm
Neklausėme, kur bėga laikas, dingsta kur sekundės

Susigundę gyventi taip, kaip mums gyventi skirta
Nespėliojom iš delnų apie ateitį ar mirtį
Parvirtę neskubėjom keltis, kad ir vėl nekristi
Jei viską spręsi užsimerkęs, spręsti užsipisi

Darėme ne tiksliai, ne pagal rėmus ar konceptus
Taip netikėtai, taip kaip vaikas net per kontraceptikus
Stygius etikos nepavertė tupais eretikais
Nevirtome skleidėjais to, kuo širdy mes netikime

Nepuolėm deginti, nepuolėm garbinti
Nepuolėme po kojom, kad kažkur būt kažkieno įvardintais
Didžiuliai vartai dideliem, o tu būk didelis prie savo vartų
Būk toks pat kiekvieną kartą

Spalvos apgauna, aplinkybės kartais viską sunkina
Bet tu žinok, aš nepaslėpsiu paskutinio trupinio
Pasaulis sukasi, svarbu su juo kartu neįsisukti
Žmogumi sukurtas, tu negali pavirsti sūka