Mano batai buvo gražūs,
Mėgau juos kasdien avėti..
Supratau taisyklę mažą –
Jie negali nesmirdėti.
Ir klaustukas raitosi ant žemės,
Apsilankius šiandien svečiuose.
Kilimas kaip paukščių takas,
Ko širdis taip tankiai plaka –
Nusiaut batus ar ne...
Mano batai – nosys smailos.
Jei nusiaučiau, tai kažin
Ar norėtų šeimininkai
Svečiuose mane gaišint.
Batai mano – du seni kareiviai,
Viešpaties nežinomi keliai.
Duobės, dulkės, pakeleiviai,
Šypsosi kreivai praeiviai,
Lipa ant kulnų velniai...
Mano batai buvo gražūs,
Mėgau juos kasdien avėti..
Supratau taisyklę mažą –
Jie norėtų pailsėti.
Tiek jau to – pardon, nebūsiu kiaulė,
Sakot, betvarkė baisi namuos...
Mes nevarginsime Jūsų –
Turit rūpesčių be mūsų.
Tai žemai šlepetėms aš lenkiuos... (x3)
Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 27)
