Per lauką jojau, laukas dundėjo

Per lauką jojau,
Laukas dundėjo;
Žirgelis mano
Gert norėjo.

— Žirgeli mano,
Juodbėri mano,
Kodėl negeri
Vandenį?

Mergelė mano,
Mieloji mano,
Kodėl tu mane
Taip myli?

Kaip aš išeisiu
Į didę karę.
Mergele, verksi
Tu manęs.

— Kad aš ir verksiu,
Tu negirdėsi,
Mano širdelė
Man skaudės.

Sėdau ant Žirgo,
Žirgas skambėjo,
Mergelė verkė,
Šalia stovėjo.

Dangaus tamsumas,
Žvaigždžių šviesumas;
Mergelė toli
Nuo manęs.

O kai aš jojau
Per žalią lauką,
Paukšteliai čiulbė,
Pievos žaliavo.

O kai aš jojau
Per žalią girią,
Girioj gegutės
Garsiai kukavo.

Kaip aš prijojau
Vilniaus kalnelį,
Stovi eilėje
Pulkas bernelių.

Vilniaus kalnely,
Žalioj pievelėj,
Stojo į eilę
Pulkas brolelių.

Ant pečių šoblę
Jie man uždėjo.
— Sudiev, mergele,
Jau nematysiu,
Sudiev, mieloji,
Jau nebegrįšiu.