Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus
Kai kyla saulė virš kalnų, kol tyliai miegi tu 
Tu pasaka mano, kurioj nebėra apgaulės 
Ir neregi mano iš saulės karštų spindulių
   
Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją 
   Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių 
   Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas 
   Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo saldžių
Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus
Kai kyla saulė virš kalnų, kol tyliai miegi tu 
Tu pasaka mano, kurioj nebėra apgaulės 
Ir neregi mano iš saulės karštų spindulių
   
Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją
   Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių 
   Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas 
   Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo švelnių
Brendu aš svajonėm, mintim šiltom aukso kopom 
Į dangų baltais minkštais debesų patalais 
Aš taip gyvenu, nes kitaip gyventi nemoku 
Ir noriu tik vieno, kad liktum kartu amžinai
   
Nes kas, jei ne tu, man primins tą skriejantį vėją
   Uždegusį ugnį nuo žemės žvaigždžių lig gelmių 
   Ir momentas vienas vienintelis, tam jis ir duotas
   Išgirsti tą žodį iš lūpų tavo švelnių
    Įvertinimas: 4.7/5 (balsavo: 506)